tyrkšt

týrkšt interj. 1. pyrst (intensyviam perdimui žymėti): Begėdžiai tie, nė žmonių nesigėdi: eidami týrkšt, týrkšt Jrb. Aš nežinau, kas jis par žmogus: sėdi prie stalo – týrkšt Jrb. Tas kriaučius išėjo į lauką – tik týrkšt, týrkšt Snt. 2. Snt perplėšimo arba plyšimo garsui žymėti: Tik týrkšt vienu sykiu i parplėšė Rs. 3. plykst (kartojant žymimas karščiavimasis, užsidegimas): Kap kibirkštis týrkšt týrkšt (užpyko) Gs. To darbo týrkšt týrkšt nepadarysi – reikia laiko Rs.